Archeologija
Detalieji archeologiniai tyrimai – gruntas kasamas rankiniu būdu. Galimas viršutinio sluoksnio (griuvenų, XIX-XXI a. šiukšlių) nukasimas mechanizuotai (nedidelio ekskavatoriaus pagalba) stebint archeologui.
Tyrimų metu kasamas visas tiriamas plotas pasluoksniui iki nejudinto grunto (įžemio). Tyrimų metu archeologai atlieka privalomą foto ir grafinę fiksaciją, renka archeologinius radinius. Tyrimams vadovauja archeologas.
Pasiekus geologinį gruntą (įžemį), archeologiniai tyrimai užbaigiami. Jeigu statybos darbų projekte numatytas įrenginiams ar statiniams reikalingas didesnis gylis, tolesnių žemės darbų metu archeologai nereikalingi.
Tyrimams reikalinga darbo jėga samdoma. Tai užsakovo ir vykdytojo susitarimo objektas.
Žvalgomieji archeologiniai tyrimai – preliminarus kultūrinio sluoksnio storio ir datavimo nustatymas kasant archeologinius šurfus.
Archeologiniai šurfai – tai kvadratinio ar stačiakampio plano duobės nuo 1m2 iki 9 m2 dydžio, kasamos pasluoksniui iki įžemio rankiniu būdu. Standartinis šurfo dydis 2×2 m.
Esant specifinėms aplinkybėms šurfų dydžiai gali būti nustatyti savarankiškai. Tyrimams vadovauja archeologas.
Archeologiniai žvalgymai – statybų vietoje vykdomi žemės darbai pagal esamus poreikius (rankiniu būdu, mechanizuotai, iki reikiamo gylio ir pan.) stebint archeologui.
Žemės darbams archeologas nevadovauja. Jis atlieka reikiamą foto ir grafinę fiksaciją, renka archeologinius radinius.
Statybinės organizacijos, vykdančios žemės darbus, suteikia galimybę archeologui atlikti reikiamą fiksaciją, paiso jo paveldosauginių rekomendacijų.
Archeologinių terminų reikšmės
Detalieji archeologiniai tyrimai – gruntas kasamas rankiniu būdu. Galimas viršutinio sluoksnio (griuvenų, XIX-XXI a. šiukšlių) nukasimas mechanizuotai (nedidelio ekskavatoriaus pagalba) stebint archeologui.
Tyrimų metu kasamas visas tiriamas plotas pasluoksniui iki nejudinto grunto (įžemio). Tyrimų metu archeologai atlieka privalomą foto ir grafinę fiksaciją, renka archeologinius radinius. Tyrimams vadovauja archeologas.
Pasiekus geologinį gruntą (įžemį), archeologiniai tyrimai užbaigiami. Jeigu statybos darbų projekte numatytas įrenginiams ar statiniams reikalingas didesnis gylis, tolesnių žemės darbų metu archeologai nereikalingi.
Tyrimams reikalinga darbo jėga samdoma. Tai užsakovo ir vykdytojo susitarimo objektas.
Žvalgomieji archeologiniai tyrimai – preliminarus kultūrinio sluoksnio storio ir datavimo nustatymas kasant archeologinius šurfus.
Archeologiniai šurfai – tai kvadratinio ar stačiakampio plano duobės nuo 1m2 iki 9 m2 dydžio, kasamos pasluoksniui iki įžemio rankiniu būdu. Standartinis šurfo dydis 2×2 m.
Esant specifinėms aplinkybėms šurfų dydžiai gali būti nustatyti savarankiškai. Tyrimams vadovauja archeologas.
Archeologiniai žvalgymai – statybų vietoje vykdomi žemės darbai pagal esamus poreikius (rankiniu būdu, mechanizuotai, iki reikiamo gylio ir pan.) stebint archeologui.
Žemės darbams archeologas nevadovauja. Jis atlieka reikiamą foto ir grafinę fiksaciją, renka archeologinius radinius.
Statybinės organizacijos, vykdančios žemės darbus, suteikia galimybę archeologui atlikti reikiamą fiksaciją, paiso jo paveldosauginių rekomendacijų.
Archeologo kompetencija – archeologo vykdomi tyrimai yra nustatyti įstatymų numatyta tvarka. Jo kvalifikacijos garantas yra universitetinis bakalauro arba magistro studijų diplomas ir privalomas Nekilnojamų kultūros vertybių specialisto atestatas.
Archeologas gali būti autonomiškas, neprivalantis priklausyti tam tikrai įmonei ar institucijai. Tyrimų (detaliųjų ar žvalgomųjų) metu reikalingi kasėjai yra užsakovo ir vykdytojo susitarimo objektas.
Archeologas gali nurodyti papildomus tyrimus (žiedadulkių, paleozoologinius, cheminius ir pan.). Jie nėra privalomi, tačiau mokslinei archeologinių tyrimų analizei pravartūs, turintys išliekamąją vertę ir mokslinės apyvartos galimybę.
Leidimas archeologiniams tyrinėjimams – pagal nustatytą tvarką, nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio archeologinius tyrimus vykdo archeologas (detaliuosius, žvalgomuosius, žvalgymus), jis privalo gauti KPD (Kultūros paveldo departamento) leidimą.
Leidimas išduodamas pateikus archeologinių tyrimų projektą (apimtis, numatomas gylis, istorinių duomenų ir archeologinės situacijos analizė, tyrimo tikslai, užsakovas). Leidimas yra vardinis, išduodamas konkrečiam tyrėjui, ne įmonei, vykdyti tyrimus konkrečiu adresu. Už suteiktą leidimą tirti privaloma atsiskaityti moksline ataskaita pagal nustatytus reikalavimus, pateikiama KPD (2 egz.).
Archeologinė struktūra – archeologinių tyrimų metu aptinkamas uždaras archeologinis kompleksas arba neišimamas objektas.
Archeologinių tyrimų ataskaita – archeologo, vadovavusio archeologiniams tyrimams, mokslinė ataskaita, reglamentuota KPD patvirtintų nuostatų.
Joje pateikiamas tyrimų aprašymas, kultūrinio sluoksnio ir radinių charakteristikos, aptiktų artefaktų foto nuotraukos, brėžiniai, išvados ir rekomendacijos.
Ataskaita rašoma užbaigus bet kokio pobūdžio archeologinius tyrimus (detaliuosius, žvalgomuosius, žvalgymus) pagal KPD išduotą leidimą. Bet kokiems archeologiniams tyrimams leidimas būtinas.
Archeologinių tyrimų pažyma – tyrėjo parengtas dokumentas, kuriame pateikiami atliktų archeologinių tyrimų rezultatai, išvados ir pasiūlymai dėl tirtam objektui taikytinų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų.
Archeologinis sluoksnis – iki 1800 m. susidaręs kultūrinis sluoksnis, kurio struktarcheologiniai tyrimai arba jame esantys archeologiniai radiniai yra vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių.
Archeologinio paveldo objektas – praeities ūkinės ar gynybinės veiklos, gyvenamoji, laidojimo ar kulto vieta, po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esantis objektas, kurių vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių yra archeologiniai tyrimai ir radiniai, taip pat Kultūros vertybių registre įregistruotas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ar vietovė, turintys archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių.
Archeologo kompetencija – archeologo vykdomi tyrimai yra nustatyti įstatymų numatyta tvarka. Jo kvalifikacijos garantas yra universitetinis bakalauro arba magistro studijų diplomas ir privalomas Nekilnojamų kultūros vertybių specialisto atestatas.
Archeologas gali būti autonomiškas, neprivalantis priklausyti tam tikrai įmonei ar institucijai. Tyrimų (detaliųjų ar žvalgomųjų) metu reikalingi kasėjai yra užsakovo ir vykdytojo susitarimo objektas.
Archeologas gali nurodyti papildomus tyrimus (žiedadulkių, paleozoologinius, cheminius ir pan.). Jie nėra privalomi, tačiau mokslinei archeologinių tyrimų analizei pravartūs, turintys išliekamąją vertę ir mokslinės apyvartos galimybę.
Leidimas archeologiniams tyrinėjimams – pagal nustatytą tvarką, nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio archeologinius tyrimus vykdo archeologas (detaliuosius, žvalgomuosius, žvalgymus), jis privalo gauti KPD (Kultūros paveldo departamento) leidimą.
Leidimas išduodamas pateikus archeologinių tyrimų projektą (apimtis, numatomas gylis, istorinių duomenų ir archeologinės situacijos analizė, tyrimo tikslai, užsakovas). Leidimas yra vardinis, išduodamas konkrečiam tyrėjui, ne įmonei, vykdyti tyrimus konkrečiu adresu. Už suteiktą leidimą tirti privaloma atsiskaityti moksline ataskaita pagal nustatytus reikalavimus, pateikiama KPD (2 egz.).
Archeologinė struktūra – archeologinių tyrimų metu aptinkamas uždaras archeologinis kompleksas arba neišimamas objektas.
Archeologinių tyrimų ataskaita – archeologo, vadovavusio archeologiniams tyrimams, mokslinė ataskaita, reglamentuota KPD patvirtintų nuostatų.
Joje pateikiamas tyrimų aprašymas, kultūrinio sluoksnio ir radinių charakteristikos, aptiktų artefaktų foto nuotraukos, brėžiniai, išvados ir rekomendacijos.
Ataskaita rašoma užbaigus bet kokio pobūdžio archeologinius tyrimus (detaliuosius, žvalgomuosius, žvalgymus) pagal KPD išduotą leidimą. Bet kokiems archeologiniams tyrimams leidimas būtinas.
Archeologinių tyrimų pažyma – tyrėjo parengtas dokumentas, kuriame pateikiami atliktų archeologinių tyrimų rezultatai, išvados ir pasiūlymai dėl tirtam objektui taikytinų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų.
Archeologinis sluoksnis – iki 1800 m. susidaręs kultūrinis sluoksnis, kurio struktarcheologiniai tyrimai arba jame esantys archeologiniai radiniai yra vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių.
Archeologinio paveldo objektas – praeities ūkinės ar gynybinės veiklos, gyvenamoji, laidojimo ar kulto vieta, po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esantis objektas, kurių vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių yra archeologiniai tyrimai ir radiniai, taip pat Kultūros vertybių registre įregistruotas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ar vietovė, turintys archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių.
Grafinė medžiaga – brėžiniai (planai, pjūviai, schemos) ir piešiniai.
Šurfas – žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu kasamas nuo 1 m² iki 9 m² dydžio stačiakampis plotas.
Šurfavimas – vietovės ar archeologinio paveldo objekto tyrimas kasant šurfus.
Perkasa – kasamas archeologinių tyrimų plotas, didesnis už šurfą.
Uždaras archeologinis kompleksas – vienu arba panašiu laiku susidariusi archeologinių radinių sankaupa.
Grafinė medžiaga – brėžiniai (planai, pjūviai, schemos) ir piešiniai.
Šurfas – žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu kasamas nuo 1 m² iki 9 m² dydžio stačiakampis plotas.
Šurfavimas – vietovės ar archeologinio paveldo objekto tyrimas kasant šurfus.
Perkasa – kasamas archeologinių tyrimų plotas, didesnis už šurfą.
Uždaras archeologinis kompleksas – vienu arba panašiu laiku susidariusi archeologinių radinių sankaupa.
Žemės judinimo darbai – bet kokia žmogaus veikla, kai ardomas žemės ar vandens telkinio dugno paviršius ar po juoe santys grunto sluoksniai.
Įžemis – po judintu gruntu natūraliai slūgsantis nesuardytos gamtinės sandaros gruntas, nejudinta žemė, neturintys jokių archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių.
Judintas gruntas – perkasto, kasinėto ar supiltinio grunto sluoksnis.
Kultūrinis sluoksnis – žemės sluoksnis (nuo įžemio iki jos paviršiaus), kuriame yra išlikusių žmogaus praeities veiklos pėdsakų.
Kultūrinio sluoksnio horizontas – kultūrinio sluoksnio dalis, esanti tam tikrame gylyje ar susidariusi tam tikru laiku.
Ypatusis archeologinis radinys – iki XIX amžiaus datuojamas archeologinis radinys, teikiantis esminę informaciją apie objekto pobūdį, chronologiją ir kultūrinę vertę.
Žemės judinimo darbai – bet kokia žmogaus veikla, kai ardomas žemės ar vandens telkinio dugno paviršius ar po juoe santys grunto sluoksniai.
Įžemis – po judintu gruntu natūraliai slūgsantis nesuardytos gamtinės sandaros gruntas, nejudinta žemė, neturintys jokių archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių.
Judintas gruntas – perkasto, kasinėto ar supiltinio grunto sluoksnis.
Kultūrinis sluoksnis – žemės sluoksnis (nuo įžemio iki jos paviršiaus), kuriame yra išlikusių žmogaus praeities veiklos pėdsakų.
Kultūrinio sluoksnio horizontas – kultūrinio sluoksnio dalis, esanti tam tikrame gylyje ar susidariusi tam tikru laiku.
Ypatusis archeologinis radinys – iki XIX amžiaus datuojamas archeologinis radinys, teikiantis esminę informaciją apie objekto pobūdį, chronologiją ir kultūrinę vertę.